Miesto gausmas kai sielą apsunkins,
tu mieguistom gatvelėm praeik,
ten kaštonų žvakelės užkurtos
gaivų gurkšnį stiprybės suteiks.
Ir dėkosi už viską, ką gavęs –
už šią kelrodę žvaigždę laukų,
skalsų trupinį duonos ant stalo
ir už kerinčią giesmę miškų...
Kad pavasariais, rymant prie lango,
skrydžio džiaugsmo panūstų dvasia,
už svaiginantį židinio dūmą,
už svajones vaikų akyse...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2016-02-13 16:18:03
Puiku. Žodžiai sukelia norą dainuoti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-02-13 09:59:12
Belieka tik pritarti šiam palinkėjimui.
Rytinė atgaiva ir miela.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-02-13 09:37:21
Dvasingos poezijos klasika. Tobulas kūrinys. Dėkui.