Miesto gausmas kai sielą apsunkins,
tu mieguistom gatvelėm praeik,
ten kaštonų žvakelės užkurtos 
gaivų gurkšnį stiprybės suteiks.

Ir dėkosi už viską, ką gavęs –
už šią kelrodę žvaigždę laukų,
skalsų trupinį duonos ant stalo
ir už kerinčią giesmę miškų...

Kad pavasariais, rymant prie lango,
skrydžio džiaugsmo panūstų dvasia,
už svaiginantį židinio dūmą,
už svajones vaikų akyse...