Smėlis

Kuo gi apvilktos juslės, 
Į smėlį kai sukištos galvos?
Tvinsta kraujo puta,
Blogos nuojautos šiurpina odą.
Ar ilgai šitaip bus, kai namuos
Anei šilta, nei šalta,
Kada melo tiek daug,
Jog teisieji burnos nepražiodo?

Skuduryno šilkai 
Alei vieną lyg poną aprėdo,
Tiek matyta kančios, 
Jog tikrovėje esant nebetiki.
Ką šeimynai patiekt,
Kai be pasninko nuolat Kalėdos?
Jei skraidintų kas nors,
Pasineštum į kitą Galaktiką.

Nuo cunamio žinių
Atsisakė ir akys, ir ausys,
Kibirkščiuoja per naktį
Įaudrintos budinčios smegenys.
Rizikuosiu ir galvą iš smėlio
Šį rytą ištrauksiu.
Pamatysiu, kaip kulkos
Manęs pasitikti greit lekia?

Sužinosiu, kad žmogui
Vienintelis duotas gyvenimas
Ir kaip sopa net plauką
Bent vieną pastvėrę kai išpeša?
Dar neužkastos smėlyje uodegos 
Tuo nepatenkintos stena,
Piramidės kai virsta,
Pasipila mumijos klišos
Nijolena

2016-02-13 06:33:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-13 19:12:09

Prasmingas kapstymas.

Vartotojas (-a): Paveisninkas

Sukurta: 2016-02-13 13:29:55

Čia geras, giliai pakapstyta apie sopulius visokius.Ir, manau, ne jausmai, lyrika, o tikras eilėraštis. Aš tai išvis to skirstymo niekaip nesuprantu

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-02-13 09:52:49

Giliai čia smėlis pakapstytas ir nemažai iškapstyta...