Vėl dviese

Šiandien ilgesiu sninga, nubalo takai,
Sapnavau aš vaivorus iš tėviškės šilo, 
Gal išgirsiu ir vėlei, ką man tu sakai, 
Jau šluotelės pelynų nulinko, pražilo.
Baltas sapnas iš naujo, iš naujo nakty, 
Paukštis vienišas giesmę kartoja,
O gal ten atsiliepia sapnų pranašai
Arba ariantys dangų žvaigždynų artojai.
Tas pelynų aitrumas už tako žiemos, 
Jis lyg skausmas talpus, kur iš vasaros likęs,
O vaikystės namuos atminimas mamos,
Mažas nuotykis mano kadaise nutikęs.

.............................................................

Nusijuoksiu — vėl dviese ant žemės baltos, 
Susikimbam už rankų ir skausmo nelieka, 
Tik tas vienišas paukštis čia giesmę kartos, 
Mes jau būsim kartu, mes jau visada dviese...
Vasara7

2016-02-11 18:40:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Juodojibagyra

Sukurta: 2016-02-13 20:04:46

Viltinga. Jauku. Jausminga. Su palikta erdve interpretacijai. Man patiko.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-02-12 13:07:00

Puikiai. Sninga ilgesiu ir viltimi...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-02-12 06:06:44

Visada skaitytojai mato skirtingai.
Eilės - jautrios ir mielos.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-02-11 23:46:16

Aš tai vieną vaizdą matau ir jis man patinka :)

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-11 22:21:45

Interpretuoti galima įvairiai. Be abejo, kad autorei prasmė tik viena, o kitiems tokia, žiūrint kur nuneš kiekvieno vaizduotė.
Sakyčiau eilėse juntamas ilgesys, kurį simbolizuoja vienišo paukščio giesmė. Tačiau mamą prisiminus, kurios meilė begalinė - ilgesys dings, nors vienišas paukštis ir kartos giesmę.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-02-11 21:42:28

Pamačiau vaizdą, lyg pro sapną. Autorė paliko vietos interpretacijai, vaizduotei. Gal ir gerai, kai toliau skaitovui paliekama susidėlioti įvykių seką. Tik aišku, kad supratau skirtingai.