Šiandien ilgesiu sninga, nubalo takai,
Sapnavau aš vaivorus iš tėviškės šilo, 
Gal išgirsiu ir vėlei, ką man tu sakai, 
Jau šluotelės pelynų nulinko, pražilo.
Baltas sapnas iš naujo, iš naujo nakty, 
Paukštis vienišas giesmę kartoja,
O gal ten atsiliepia sapnų pranašai
Arba ariantys dangų žvaigždynų artojai.
Tas pelynų aitrumas už tako žiemos, 
Jis lyg skausmas talpus, kur iš vasaros likęs,
O vaikystės namuos atminimas mamos,
Mažas nuotykis mano kadaise nutikęs.

.............................................................

Nusijuoksiu — vėl dviese ant žemės baltos, 
Susikimbam už rankų ir skausmo nelieka, 
Tik tas vienišas paukštis čia giesmę kartos, 
Mes jau būsim kartu, mes jau visada dviese...