Virpa žodžiai tylėjimo tavo sunkaus,
Kai išbąla rytai arba naktys nuskęsta,
Tiktai mes vėl keisti lyg besparniai drugiai
Smalsiai bandom atvert laiko skląstį.
Vienišystėj dienų buvom dviese, kartu,
Sekėm tyliai sapnus, gijo žaizdos
Ir dalinom dienas ir naktis mes perpus,
Liko užriby mudviejų klaidos.
Aš kartoju maldas prarastųjų dienų,
Tarsi šimtmečiai tarpusių metų,
Tu ir vėl tarsi aklas ir kurčias lieki
Už klaidinančio laiko verpetų.
...........................................................
Virpa žodžiai tylėjimo tavo sunkaus,
Pasilieka vėl užriby naktys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-08 10:55:42
Taip, patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-02-08 00:34:15
jautrios eilės, lieka širdyje
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-07 23:47:06
Gerai perteiktas liūdesys ir ilgesys, praėjus santarvės dienoms.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-02-07 22:35:15
Jautrus eilėraštis. Jaudina.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-07 21:06:07
...iš širdies į širdį...jautriai labai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-02-07 20:13:06
Širdingos eilės... suvirpino.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-02-07 17:40:57
Sminga į sielą.. Ačiū!