Virpa žodžiai tylėjimo tavo sunkaus, 
Kai išbąla rytai arba naktys nuskęsta,
Tiktai mes vėl keisti lyg besparniai drugiai
Smalsiai bandom atvert laiko skląstį.
Vienišystėj dienų buvom dviese, kartu,
Sekėm tyliai sapnus, gijo žaizdos
Ir dalinom dienas ir naktis mes perpus, 
Liko užriby mudviejų klaidos.
Aš kartoju maldas prarastųjų dienų,
Tarsi šimtmečiai tarpusių metų, 
Tu ir vėl tarsi aklas ir kurčias lieki
Už klaidinančio laiko verpetų.
...........................................................
Virpa žodžiai tylėjimo tavo sunkaus, 
Pasilieka vėl užriby naktys...