Švelniakailiai ėriukai dausų lankose
Tyliai ganos, kol dangūs sutemsta,
Gal mačiau juos kadais, gal tiktai sapnuose
Švelnų kailį liečiau, kada delčią aš samsčiau.
Parėjau į namus po klajonių ilgų,
Žvilgsniu margasparnės plaštakės
Lydėjau gėles savo gojų žalių
Ir merkės iš nuovargio akys.
Tirpsta dienos nakty,
Murzini už langų lyja lietūs,
Aš noriu dar kartą, nors vieną tiktai
Švelniakailį ėriuką lytėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-02-06 22:03:21
Noriu ar nenoriu? -
Reikia pagalvot :
B8ti savanoriu
Ar atgal nujot?
.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-06 18:54:39
Todėl ir gerai, kad yra vietos interpretacijai... O ėriuko ir kailis švelnus, ir rageliai mažyčiai :)
Mielas eiliukas.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-02-06 12:16:34
Puikiai parašyta... Ir nuo dūšios, ir neatvirai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-06 08:39:17
Autorei mintims tik viena prasmė, o skaitytojai gali improvizuoti kiek širdis geidžia.
Nebūtina ėriuką lytėti pirštais, galima juos žvilgsniu net "paganyti".
Mielos, svajingos eilės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-06 08:09:20
Noras geras, tik kur dabar rasti tų ėriukų. Kūrinėlis daugiaprasmis, autorė palieka vietos interpretacijai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-05 21:15:02
graži svajonė...tebūnie...