Švelniakailiai ėriukai dausų lankose
Tyliai ganos, kol dangūs sutemsta,
Gal mačiau juos kadais,  gal tiktai sapnuose
Švelnų kailį liečiau, kada delčią aš samsčiau.
Parėjau į namus po klajonių ilgų,
Žvilgsniu margasparnės plaštakės
Lydėjau gėles savo gojų žalių
Ir merkės iš nuovargio akys.
Tirpsta dienos nakty,
Murzini už langų lyja lietūs,
Aš noriu dar kartą, nors vieną tiktai
Švelniakailį ėriuką lytėti...