Suakmenijusi tyla prasmės dvejonėse
Ir rakurso krioklys dar tvinksintis blankia riba
Nepripažintas kontūras užspaudžia bejėgį kvapą
Ir blaškosi būtis šviežiai suglumusiam laike
Bet žingsniai vienumos įkalinti nestingsta
Dar veržiasi tėkmės troškimo srovėje
Nusirengia vienatvės išpažintą šaknį
Nuogumo sielą aprengia gyvybės oloje
Pridususi grandinė atleidžia veržiantį paveikslą
Ir atspirtis nutapo veidą esybės akyse.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-05 23:27:17
Minusas tas, kad bandoma išsireikšti kuo įmantriau. Tai galbūt kūryba, ieškojimai, bet metaforos nerastos.
Pliusas tas, kad mintis gana aiški.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-05 16:08:30
Akmenuotas kelias į meną.