Santrauka:
Tiesiog buvo liūdna...
Kai lietūs lis, aš širdimi kartosiu,
Kad dienos kartais kupinos vilčių,
Kaip neregė iš sklidino ąsočio
Išgersiu sulą skausmo, netekčių.
Po mano dangumi — minčių plaštakės,
Į liepsną skris ir nerimu spindės
Dvi tavo žydro mėlio akys
Ir vienišystė kelrodės žvaigždės.
Lietus, lietus... Ir šalto vėjo gūsiai,
Priglausk mane, užako šuliniai,
Žinau seniai — su tavimi nebūsiu
Ir nekalbėsim jau, žinau seniai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-02-06 22:22:18
Žinau - žinai seniai :
Gyvenimo esmė -
Giliausi šuliniai,
Dangaus skliautai namie...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-05 00:18:58
Įtikinamai. Ne dirbtinas tas liūdesys.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-04 19:25:30
...suvirpino...įtaigu nepaprastai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-04 18:58:07
Beveik per vsą kūrinį skamba minorinė gaida. Labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-04 18:44:53
liūdesėliai ir prišaukia gražias eiles.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-04 16:01:16
Skausminga gaida, liūdesio sparnu nuslydo mintis. tačiau išsamiai ir su puikiu emociniu užtaisu.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-02-04 15:59:54
Tiesiog buvo liūdna ir gimė šios mielos eilės... Ačiū liūdesiui už jas... :)