Išbraidžiau visapusiškai savo
pažliugusią balą,
Nėriau jausmo chaosan.
O kuo pavirtau?
Tąsyk buvo gerai.
Laikas liautis melavus,
Laikas baigti žaidimą
per skaudų ir sau.
Neprašysiu suprast,
nemaldausiu atleisti,
Kai tarp mūs atsivėrus
bekraštė duobė.
Auginau savo pyktį,
intrigomis laisčiau,
Maištavau prieš tave
kaip ūmi paauglė.
Dar jaučiu burnoje
kartų sąžinės skonį,
O atodūsių aidas
kartoja: – Kalta!
Jei jau mano klaidas
artumu išmazgojai,
Tai daugiau nebeleiski
braidyt po balas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-05 00:21:31
Yra skirtumas: basai braidyti ar su ilgaauliais :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-04 19:09:18
...paberka nuoširdumu, jautrumu ir stipriais vaizdiniais...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-04 18:43:03
Jei jau mano klaidas
Artumu išmazgojai,
Tai daugiau nebeleiski
braidyt po balas.
Stiprus emociškai ir puiki raiška.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-04 18:26:52
Nemanau, kad kaltė nukrenta iš dangaus. Ji visada turi priežastį. Tik labai sunku pamatuoti atoveikį. Paprastai jis būna didesnis negu veiksmas.
Labai mielas kūrinys.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-04 15:59:22
Stipri emocija, gracingai sužaista metaforomis, Jūsų eiles labai vertinu.
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2016-02-04 15:55:09
O dabar pakeliam rankas, kam nuosava sažinė yra kaip draugė :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-02-04 15:29:35
Ak, ta kaltė...
Patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-04 15:28:24
tikrai stipriai ir giliai pakapstyta...emocinga, jausminga, tikra