Atspindžiai

pasimirko aušra
pirštukus į saulėtekio indą
ir nutapo rausvai
gulbių posparnius paribio linky
aš prieisiu arčiau
kad stipriau tu mane apkabintum
mes lyg kraujo lašai
taip gražiai danguje atsispindim
 
atsiremsiu tik tiek
kad gaivumą pajusčiau šio ryto
pro vyzdžius taip šviesu
kad pabudini miegančią dieną
gal balti atspindžiai
kad per naktį tiek snaigių prikrito
jos ant tavo plaukų
žysta spindinčiom sniego purienom
 
ir nubėga staiga
drebulys nušerkšnojusiu tiltu
taip atrodo arti
tiktai tiek
kiek pasiektum per sprindį
tarsi spaustų delnais
per sunku kartais būna prabilti
o galbūt per ilgai
mes kartu danguje atsispindim
Užuovėja

2016-02-04 10:22:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-02-05 00:33:44

Lyriškiausia lyrika. Super.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-02-04 19:47:05

..kokie nuostabūs poetiniai vaizdiniai...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2016-02-04 15:50:16

pasimirko aušra
pirštukus į saulėtekio indą
ir nutapo rausvai
gulbių posparnius paribio linky

Esu sužavėta... :)

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-02-04 15:32:18

Taip jau yra, kad mintis kūrybai diktuoja metų laikas, įvykiai pasaulyje, tai normalu manau. Gražus kūrinėlis.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-02-04 15:26:11

puikiai užuovėjiškai prabilta, daug stiprių emocijų, spalvų, jausmo...dėkui 

Vartotojas (-a): Akademix

Sukurta: 2016-02-04 13:14:25

O jeigu taip paduoti ranką veidrodžiui...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-04 11:24:10

Gražūs tie atspindžiai.