Santrauka:
Skirtas likusiems draugams
Jaunystė prabėgo su vėjais, pūgom,
pavasario saule ir liepų žiedais,
jaunystėj audrų mes nebojom,
šypsojom gairintais saulės veidais.
Savąją laimę savaip supratom –
pakako šypsnio, žvilgsnio skaidraus,
ramunės žiedą nuskynę prie tako,
spėliojom mintis mielo žmogaus.
O valso garsai svaigiai viliojo,
skriejom linksmų veidų sūkury:
taip metai ėjo, lėkė ir nesustojo,
palikdami jaunystės ilgesy.
Laimė lankė ne visus vienodai,
nes nemokėjom josios pažint –
gyvenimą kuria išminties klodai –
mums tereikėjo atrinkt ir brangint.
2004–2015 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-04 19:50:03
...skamba kaip nuostabi daina...ilgesingai ir šiltai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-04 15:23:16
puikiai perteikta nuotaika ir eiliuko dvasia...tikra
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-04 09:39:32
Aš net nesurandu žodžių išreikšti apie šią dainą. Dainuojant dar daugiau atsiskleistų šie prisiminimai su gyvenimiškos patirties išvada paskutinėje strofoje.
Lenciūgėliui ačiū už labai gražų ketureilį.
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-02-04 05:16:15
O aš prisimenu vaikystę,-
Ta kibirėlį su smėliu.
Taip žmogiška yra suklysti,
Kai tiek aplink painių kelių.