Išsiskyrimas su drugiais

Santrauka:
Galbūt reikėjo pavadinime rašyti „Išsiskyrimas su drugiu“. Bet čia yra trys atskiri dvieiliai, tad tegul būna daugiskaita...
                       I
 
Tave sutikęs aš tiktai paklausčiau:
Kodėl šiandieną nematau plaštakių
Ir nebegieda medžiuos daugiau paukščiai?
Ak, kokios žydros, tačiau ledo akys...
 
Ir žodžiai jau ne tie, beprasmiai gestai –.
Ryte nėra dangaus spalvos alyvų,
Nes saulės žiburiai į upę krenta, skęsta –
Saulėtekis... Ankstyvas ir negyvas.
 
                       II
 
Jau mano Žemės pusėj gęsta šviesos,
Kitapus – žiebiasi, ryškiais drugiais plevena.
O už bedugnio, šalto, juodo okeano
Į saulės diską tavo rankos tiesias.
 
Nubyra smiltim spinduliai tarp pirštų
Išbrėždami delnuos likimo linijas bei viltį.
Aukštyn – link saulės su drugiais norėtum kilti,
Kad tik naktis, kurias tu palikai, pamirštum.
 
                       III
 
Drugeli mano, tik spalvas palikęs,
Gėles bučiavęs, vėjyje plasnojęs –
Net nežinai, kokie vasariai tykūs,
Kai žemę sniegas vien baltai užkloja.
 
Sugrįžk, drugy, sugrįžk į pūgą šaltą,
Nes snaigės tirpsta vos pirštu palietus...
Ir tu tikrai dėl to esi nekaltas.
Gyvenimas – ne visada saulėtas.
kaip lietus

2016-02-04 00:03:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-02-04 18:19:49

Dėkui. Skaičiau tris kartus. Dar grįšiu.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-02-04 15:49:17

Puikios eilės, kaip ir visada paliečiančios širdį...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-02-04 15:24:54

Man gražiausias paskutinis.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-02-04 15:19:32

man paskutinis dviposmis labiausiai patiko, kad dėl to, kad esu nepataisoma lyrikė, todėl čia radau tai, kas artimiausia mano sielai...

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2016-02-04 14:51:44

Įdomus triptikas (pavadinčiau taip). Šįkart ryški dozė egzistencinės filosofijos. Tokia lyrika mielai skaitoma (nes artima dūšiai), bet visgi ir balansuojama ant banalumo šniūro. Ne, čia jo nėra, bet sparnelių plevenimą už kažkelinto medžio (Amazonės miške kur prie slauno Kauno) galima pajusti.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-04 11:09:40

Tikrai, kad mintys ne eilinės ir ne eilinis kūrinys. 
Gyvenimas – ne visada saulėtas.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-02-04 10:19:10

Įsidedu į mėgstamus, labai patiko, lyrika sparnuota, taip pavadinčiau.

Vartotojas (-a): lenciūgėlis

Sukurta: 2016-02-04 05:47:20

Čia mintys Tavo ne eilinės,
Plasnoja jos kaip tie drugiai.
Galbūt, tai ilgesys gimtinės,
Vaikystėj žaista kur smagiai.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-02-04 01:09:22

Žiema ir drugiai - nuostabu...