Santrauka:
Kuomet sniegas nuo pušų vandeniu virs,
Po atviru langu tau vieversiu prabilsiu...
'''''''''''''
Kuomet sniegas ištirps, vėl išsiilgęs sugrįšiu,
Kaip žemė ilgisi melsvo dangaus...
Kuomet į slyvą parimus,
Dūsaudama vėlei,
Ilgesingai žvalgysies į sušalusius arimus,
Ieškosi, akimis vis ieškosi manęs...
Vėlei
Paskutinei snaigei ištirpus sugrįšiu
Ir laikydamas saujoj tavo ašarų vėrinį,
Segsiu ant kaklo tau ir sakysiu:
— Aš buvau daug arčiau net už dangų mėlyną...
Pavasaris
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-02 16:56:38
Labai netikėta ir įdomi pabaiga. Visko tikėjaus - tik ne Pavasario. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-02 16:13:26
mielas eiliukas, pastelinis toks potėpis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-02-02 13:58:27
O, gražu, dėkinga už atvirlaiškį nuo Pavasario...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-02-02 13:18:51
- Aš buvau daug arčiau net už dangų mėlyną...
Pavasaris
Labai mielas išsireiškimas... :)