kai dviese
ryto ūkanoj skausmas
nors neišsakytas
spalvom išsilieja
virsta nuojautom
ištylėtom
blunkančiom
 
* * *
 
kasdieniai pilki žodžiai –
pirmi saulės spinduliai                                                                                                                                                p
abiem po lygiai
dalina šilumą
viskas ištveriama
tik būti drauge
 
* * *
 
sunkiausia išpažinti
ne, ne nuodėmę
įsisopėjusią būtį
rasti vertą atsivėrimo
tvirčiausia yra
skausmo giminystė
po meilės