* * *
kai dviese
ryto ūkanoj skausmas
nors neišsakytas
spalvom išsilieja
virsta nuojautom
ištylėtom
blunkančiom
* * *
kasdieniai pilki žodžiai –
pirmi saulės spinduliai p
abiem po lygiai
dalina šilumą
viskas ištveriama
tik būti drauge
* * *
sunkiausia išpažinti
ne, ne nuodėmę
įsisopėjusią būtį
rasti vertą atsivėrimo
tvirčiausia yra
skausmo giminystė
po meilės