Upėj akmenėlis
Visada švarus.
Ne visuomet gėlės
Primena draugus.
Akmenėlis klausia
Upės neramios:
– Kur vieta giliausia?
Aš bijau žiemos.
O lange gėlelė
Galvą palinguos:
Savo gležną galią
Rodysiu speiguos.
Akmenėlis po žiemos
Rieda upėj vėl dugnu,
Kiek lange gėlės gležnos,
Kažkodėl aš nerandu.
Lengvas pasunkėja,
Sunkus tamp lengvu,
Kai tik gaudai vėją
Žemėj su laivu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-02 16:36:37
Į eiliavimus nosies nekišu, bet norėčiau priminti, kad tapti kokiu – ydinga vartosena (toks būdvardžio ar būdvardiškai vartojamo žodžio linksnis būviui reikšti tiktų su daiktavardžiu, pvz., tampa sunkiu akmenėliu).
Konkrečiu atveju – Sunkus tamp lengvas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-02 08:17:11
Gyvenimiškas ir labai mielas kūrinėlis.