Išeikim dviese, kai lietaus nelieka
Ir sniego tik menkutis lopinėlis,
Kai groja tylinčios nakties noktiurną
Ir žemėj vaikšto vienišiausios vėlės.
Išeikim eilėmis nakties bemiegės,
Vaivorais vasaros dienų prisirpusių,
Ant scenos šoka maskarado lėlės
Ir slepiasi šešėliai spintose...
Palik tik bučinį beskonių lūpų,
Ant savo stalo — duonos trupinius,
Išeikim dviese, vėjas gluosniuose,
Mintis ir sielą slepia sutemos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-02-02 13:10:17
Ant scenos šoka maskarado lėlės
Ir slepiasi šešėliai spintose...
Net baugu pasidarė... :)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-02 07:53:01
Man patiko. Jausmingas ir, sakyčiau prasmingas, kūrinys. Tačiau nesupratau, kodėl beskonės lūpos? Juk lūpos perteikia labai daug ką.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-01 23:30:40
Tai taip išeina (gaunasi :) ), kad santykiai rimti nebuvo, o ir išėjus neišsiaiškinta iki galo :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-02-01 21:52:41
Gerai, pasibučiuojam ir einame...