Išeikim dviese, kai lietaus nelieka 
Ir sniego tik menkutis lopinėlis, 
Kai groja tylinčios nakties noktiurną
Ir žemėj vaikšto vienišiausios vėlės.
Išeikim eilėmis nakties bemiegės,
Vaivorais vasaros dienų prisirpusių,
Ant scenos šoka maskarado lėlės
Ir slepiasi šešėliai spintose...
Palik tik bučinį beskonių lūpų, 
Ant savo stalo — duonos trupinius,
Išeikim dviese, vėjas gluosniuose, 
Mintis ir sielą slepia sutemos...