Santrauka:
Tu negali išnykti, Lietuva
Tu negali išnykti, Lietuva,
Kai žiemą taip šventai nusninga -
Piliakalniuos vaidilos bunda, o sava
Tikėjimo ugnele nemirtinga...
Per amžius tu liepsnoji mumyse
Ir saugai stebuklingą žemės tiesą,
Kaip angelas, kaip sąžinės dvasia –
Rankas į saulę varputėlis tiesia,
Nors kūnas jo įmūrytas leduos
Ir viskas taip kietai aplink sutrypta –
Tave į kalnus aš šventus veduos –
Bedugnės geria edelveisų kriptą,
Tu negali išnykti, Lietuva...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-02 06:53:22
Prasmingi žodžiai. O kad suvoktų visi Lietuvos žmonės, kad privalo gyvuoti, o ne išnykti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-01 21:20:02
gražios ir gilios mintys, išmintis ir subtilumas
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-02-01 18:43:44
Nedažnai patriotinis eilėraštis pasižymi giliu emocingumu.
Šis puikus kūrinys yra istorinio paveldo ir taurių jausmų dermės raiškos pavyzdys.
Tu negali išnykti, Lietuva!
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-02-01 15:49:20
Kad Jūsų mintys ir žodžiai tiesiai į dar jautrias širdis...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2016-02-01 14:29:01
Šauniai Jūs ant pilkalnių vaidilas išbudinot su sava tikėjimo ugnele NEMIRTINGA, o tai vis pilys ir pilys, ant šventkalnio Gedas akmeninę užkrovė...gal tautos didybė tikėjime, o ne pilyse, dvaruose, žmogaus rankų statiniuose...gal tai ko žmogus neišgali sukurti...