Tu negali išnykti, Lietuva,
Kai žiemą taip šventai nusninga -
Piliakalniuos vaidilos bunda, o sava
Tikėjimo ugnele nemirtinga...

Per amžius tu liepsnoji mumyse
Ir saugai stebuklingą žemės tiesą,
Kaip angelas, kaip sąžinės dvasia –
Rankas į saulę varputėlis tiesia,

Nors kūnas jo įmūrytas leduos
Ir viskas taip kietai aplink sutrypta –
Tave į kalnus aš šventus veduos –
Bedugnės geria edelveisų kriptą,

Tu negali išnykti, Lietuva...