Atodrėkis po speigo šiemet toks ankstyvas,
Bet klausia zylė garsiai
Ar esi?
Meldiesi nuoširdžiai, kad nejudėtų syvai —
Ties horizontu sniego debesis,
Tad gali žūt, kas per anksti pakirdo,
Iškišo nosis iš ankštų lukštų.
Siūbuoja vėjas liauną nuogą virbą
Ir tau kaip zylei sužinot svarbu,
Ar kraujas kelsis į geismų viršūnę,
Kada glamonė spinduliu nuslys?
Giesmė zylutės veikia (kad ją šunes!)
Kaip žadintuvas. Tuoj giedos visi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-01 19:05:42
Lauksim giedančių ir spindulių glamonės...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-01 14:25:25
Nesakyčiau, kad pagrindas atodrėkis. Svarbesnis atrodo gyvybės syvų tramdymas, brandinimasis.
Aišku, geismo sąvoką suprantant plačiąja prasme (ne vien per geidulius).
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-01 12:52:17
...smagus atodrėkis...