Atodrėkis po speigo šiemet toks ankstyvas,
Bet klausia zylė garsiai Ar esi? 
Meldiesi nuoširdžiai, kad nejudėtų syvai —
Ties horizontu sniego debesis,
Tad gali žūt, kas per anksti pakirdo,
Iškišo nosis iš ankštų lukštų.
Siūbuoja vėjas liauną nuogą virbą
Ir tau kaip zylei sužinot svarbu,
Ar kraujas kelsis į geismų viršūnę,
Kada glamonė spinduliu nuslys?
Giesmė zylutės veikia (kad ją šunes!)
Kaip žadintuvas. Tuoj giedos visi.