Kaip ir tada, taip tyliai tyliai sninga.
Širdim matau – prie lango stovi Tu.
Languos tamsu. Žibinto apkabintas
ir cigaretės dūmo, mėgaujies skausmu
pavargusios ir nebylios širdies.
Ir tamsoje bandai įžvelgti siluetą,
kuris negrįžta, o nueina vis…
Mylėta. Prakeikta. Ir netikėta.
Ir amžina. Kaip meilė. Kaip mirtis.
Vėl sau sakai: dar vakarą, tik šitą
pabūsime kartu… Jausmais ir mintimis klajot
juodų raidžių taku, ant nuskaityto lapo išbarstytų…
Štai susitikome… Pamojo man ranka…
Nusikvatojo… Ji tolyn nubėgo…
Nebūna meilės, pasakei tada...
Iš kur tokia saldi kančia?
Jei nesvajojai? Ir duris užvėrei.
Ar mylėjai…
Iš kur kankinantis, toks tikras ilgesys
ir jausmas – lyg laikytumei už rankos.
Akis užmerki – židinio liepsna rami…
Ir – siluetas. Jis čia pat, už lango…
Tu ištiesi rankas – tik krėslo atkaltė šalta…
Ji nepareis… Diena sugrįžti kviečia…
Bet vakaras ateis…
…………………………..
Na, štai ir pasakiau.
Už lango jau šviesu.
Širdin taip tyliai atminimais lyja.
O aš Tave ir Snaigę vis jaučiu.
Ir Meilę jūsų. Amžiną. Nebylią.
2016-01-31
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-01 21:41:16
Nuostabus kūrinys, subtilus skausmas, ilgesys, labai gražiai nutapyti...daug spalvų...labai labai...parašėte puikų kūrinį...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-01 19:13:16
Miela skaityti. Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-02-01 13:07:59
Iš kur kankinantis, toks tikras ilgesys
ir jausmas – lyg laikytumei už rankos.
...pačios nuostabiausios poetiškiausios eilutės apie ilgesį...kokias teko man skaityti...labai labai...gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-01 10:38:45
Viskas lyriška ir emocinga, tik pradžioj kartojamus langus galima išimti (keisti).
O eilutę Mylėta. Prakeikta. Ir netikėta ritmiškai jaučiu kaip Mylėta. Keikta. Netikėta.