Kažkam „balvonai“ Vilniuje dar brangūs,
Kažkam lietuviai amžiams liks, matyt, kalti,
Kad ritos baisios pasaulinio karo bangos,
Bet čia, prie Nemuno, išlikom dar gyvi.
Tarsi ne didžiosios valstybės pragarą atvėrė,
Kankino, degino žmoniją gaisruose,
Paleido siaust nacizmo, komunizmo žvėrį
Ir ištisas tautas skandino liepsnose.
Bet va, pakyla melas iš klajoklių žemės,
Sukranksi juodvarniu, net vanagu savu,
Istorijos klastotes mūsų žemėn beria
Su paslėptu šėtonišku tikslu.
Ech, broli broli, kada nustosi lenktis,
Būt ąžuolu išdrįsi, ne karklu,
Kad melo geluonys į plieną atsitrenktų,
Įkaitintą lietuvišku žodžiu?!
Kalaviju išvykim primestą mums kaltę,
Prieš nieką nesam ir nebuvome kalti,
Bočių garbe papuoškim taurų savo vardą
Ir amžiais saugokim gyvos tautos širdy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-30 19:07:36
Matomai lietuviai išliks kalti visam laikui, kaip toje Ezopo pasakėčioje „Ėriukas ir vilkas“ ir ateis toks laikas, kai bus, neduok, Dieve, kaip tam ėriukui.
Lietuva per daug nukraujavo. Didelę dalį lietuvių paviliojo užsienio „eldoradai“, kiti dvasines vertybes iškeitė į materialines i.y. pradėjo melstis Mamonai. Praradus dvasines vertybes labai sunku jas susigražinti. Tada prasideda Tėvynės skurdinimas. Kiek čia beliko tokių neabejingų savo Tėvynei, kuriems rūpi jos ateitis, kad išsaugoti ją anūkams ir proanūkiams. Tremtiniams susuko galvą priemokos už tremtį. Dauguma pasidarė viskam abejingi.
Labai gražus kvietimas išsaugoti bočių palikimą.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-30 16:03:39
Teisingas ir geras eilėraštis.