Pabūkim
Ar būsi,
nežinodama ėjau,
kur ilgesys
už rankos vedėsi...
Kol saulė
dirsčioja pro debesį,
pabūkim...
Ar bereikia ko daugiau?
Atsitokėję –
vien tylos mažai,
po nutylėtą žodį
barstėme...
Kai vakaras
apglėbti artinos,
turėjau tai,
ką taip ilgai nešei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-30 18:09:28
Meistriškai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-01-30 13:20:35
Labai geras, pasibuvimas dviejų artimų sielų - tai lyg spindulėlis tamsioje naktyje.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-29 21:27:00
Stiprus, gilus tekstas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-29 20:20:16
švelniai ir jausmingai
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-29 20:08:26
Pabūkim... trumpas bet su užtaisu...