Ar būsi,
nežinodama ėjau,
kur ilgesys
už rankos vedėsi...

Kol saulė
dirsčioja pro debesį,
pabūkim...
Ar bereikia ko daugiau?

Atsitokėję –
vien tylos mažai,
po nutylėtą žodį
barstėme...

Kai vakaras
apglėbti artinos,
turėjau tai,
ką taip ilgai nešei...