Gyvenau tavimi. Kažkada gyvenau aš tikriausiai.
Vos tik sausis pasibaigė, vėl netikėtai – lietus...
Bet ta permaina reikia tikėti ir reikia ją jausti –
Ne po vieną, mieloji, ja reikia tikėti kartu.
Ir išeiti kas sau... Kaip išeinama dviese be kelio.
Geriau naktį, kad žingsnį nužengus negrįžt atgalios.
Mintyse: „Su Dievu...“ Paskutinę tirpdyti stotelę
Ir išgert, kad greičiau užsimirštum, vienatvės sulos.
Pagirių nebebus – nors širdis kartais belsis ir belsis
Tuo pačiu, kada snaigės pleveno, žieminiu ritmu.
.......................................................................................................
Gyvenau tavimi. Koks prikimęs šią dieną man balsas –
Ne tik tu, bet ir aš tuo balsu netikėti imu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lenciūgėlis
Sukurta: 2016-01-29 06:30:25
Tik vėjas glosto, taršo plaukus
Ir pina obelų šakas,
O laimė bėga nesulaukus.
Kol ją šiandien pavys kažkas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-28 08:06:50
Kaip visadfa nuostabios eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-27 16:40:27
kai tvyro jausmas, kurio sunku išsižadėti,
net savas balsas tampa nebe atpažįstamas...
Tai ne tik gamtos permainos (:
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-27 13:26:19
Gyvenau tavimi...o kaip toliau...vienatvė...su skausmo gaidele eilės
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-27 10:23:07
Jei pagirių nebus, manau viskas į gera...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-01-27 10:22:43
....išbėgti į pavasario lietų viduržemyje lyg iš šulinio laiko gerti meilę iš naujo naujai...
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2016-01-27 09:53:14
Būtasis laikas -- šiandien. Su daugtaškiu...