Santrauka:
pietų aukštaičių, dzūkų tarmė
Kap už ažaro laidziasi saulė,
Žūrau aš in garnį stovincį
An susiedo tvartuko,
Dar in fijoletinius lubinus,
Mociejukų laukus ty toliau.
Kitam šoni keluko ilsis arkliai —
Bėroji ir Sarcis
Po sunkių dzienos darbų pailsį.
O mano mintys slenka tolyn
Ir širdzin paslieka cik vienas gerumas.
Užuodzu saldų liepukų smokų,
Beržlyni Margutė sumūkia.
Vakaras, ilsiuos , mislinu.
Grudulys an krūcinės, bet tokis langvas, langvas,
Kad noru dainuoc apie šitus laukus, kalnelius,
Apie gražų, nesumislytų gyvenimų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-01-31 19:15:19
Gražus tas nesumįslytas gyvenimas.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2016-01-29 11:45:27
Gražu
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-01-27 10:31:55
...toli nuo tarmių, dainingai graudu...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-27 10:09:24
labai gražu, norėtųsi išgirsti, ne tik paskaityti...