Kap už ažaro laidziasi saulė,
Žūrau aš in garnį stovincį
An susiedo  tvartuko,
Dar in fijoletinius lubinus,
Mociejukų laukus ty toliau.
Kitam šoni keluko ilsis arkliai —
Bėroji ir Sarcis
Po sunkių dzienos darbų pailsį.
O mano mintys slenka tolyn
Ir širdzin paslieka cik vienas gerumas.
Užuodzu saldų liepukų smokų,
Beržlyni Margutė sumūkia.
Vakaras, ilsiuos , mislinu.
Grudulys an krūcinės, bet tokis langvas, langvas,
Kad noru dainuoc apie šitus laukus, kalnelius,
Apie gražų, nesumislytų gyvenimų...