Toks žaismingas pro ūkaną tirštą
Mėnesienos lietus palei klėtį.
Byra laikas lyg smėlis tarp pirštų,
Išeinu aš tylon patylėti.
Išeinu aš į vakaro vėsą,
Apkabinusi liūdesio valtį,
Kad galėčiau užmigti pavėsy
Ar į paribio stiklą įšalti.
Atminty tik spalvotos lijundros,
Po beržais mes jauni ir nustebę...
Lūpų linijos keitėsi, gundė,
Klykė plaukus suveldamos kregždės.
O šią naktį į vakaro vėsą
Stumdau alkaną liūdesio valtį.
Jei kas klaustų, ko šiąnakt norėčiau,
Atsakyčiau — į stiklą įšalti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-26 12:11:23
Kaip inkliūzas „įkrito“ man ši lyrika. Labai gražu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-26 10:32:49
tik į mėgstamiasius...labai labai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-25 23:38:33
Superinis. Tik tiek pasakau...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-25 21:00:01
Geras noras. Ko gero ir aš norėčiau.