Gimimo paslapty, pašaukusioj į Žemę,
Ir Meilės galioje, sujungusioj kelius,
Ir rankose, kurios gyvybę Dangun kelia,
Nušvietusį likimą ir žmogaus takus, –
Yra. Dievas.
Žaisme upelio, saulės spinduly,
Vaikystės pėdų brydėje rasotoj,
Gimtinės vieversėlio trelės žavesy
Ir pilnaties stebukle balto sodo, –
Yra. Dievas.
Kai ties kančios bedugne stabteli staiga,
Kai Genijaus paveiksle akys Motinos atgyja,
Kai supranti, gyvenimas – tai visada pradžia,
Net jeigu meilė snaige delnuose išlyja, –
Yra. Dievas.
Kai dreba nusikaltėlio ranka,
Kai vis sapnuoja vaiko ašaras karčias,
Kai paskutinėj valandoj jis praregi staiga
Ir siaubo nepamirš sunaikintųjų akyse, –
Yra. Dievas.
Būties prasmės šviesoj ir netekties tamsoj,
Kada vilties žvaigžde nušvinta kelias,
Ant Kūčių stalo – žvakės liepsnoje šventoj,
Pradžioj ir pabaigoj, ir laimėj, ir kančioj, –
Yra. Dievas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-02-18 09:55:55
Mylinčiu žvilgsniu apie Tą, kurio visa sutverta ir kuris visa palaiko... puiku:)
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2016-01-25 10:51:24
Pritariu Teplioriui
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-25 10:45:12
Prasmingos ir įsimintinos eilės.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-24 21:49:35
...sužavėta...gili mintis...didingai skamba...
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2016-01-24 21:07:25
Dievas yra. Nuskambėjo įtaigiau, nei bažnyčioj per pamokslą.vrekomenduočiau šį eilėraštį patalpint į katekizmo titulinį puslapį...