Gimimo paslapty, pašaukusioj į Žemę,
Ir Meilės galioje, sujungusioj kelius,
Ir rankose, kurios gyvybę Dangun kelia,
Nušvietusį likimą ir žmogaus takus, –
Yra. Dievas.
 
Žaisme upelio, saulės spinduly,
Vaikystės pėdų brydėje rasotoj,
Gimtinės vieversėlio trelės žavesy
Ir pilnaties stebukle balto sodo, –
Yra. Dievas.
 
Kai ties kančios bedugne stabteli staiga,
Kai Genijaus paveiksle akys Motinos atgyja,
Kai supranti, gyvenimas – tai visada pradžia,
Net jeigu meilė snaige delnuose išlyja, –
Yra. Dievas.
 
Kai dreba nusikaltėlio ranka,
Kai vis sapnuoja vaiko ašaras karčias,
Kai paskutinėj valandoj jis praregi staiga
Ir siaubo nepamirš sunaikintųjų akyse, –
Yra. Dievas.
 
Būties prasmės  šviesoj ir netekties tamsoj,
Kada vilties žvaigžde nušvinta kelias,
Ant Kūčių stalo –  žvakės liepsnoje šventoj,
Pradžioj ir pabaigoj, ir laimėj, ir kančioj, –
Yra. Dievas.