Santrauka:
Žiema karių kapinėse
Čia tyliau, oi daug tyliau už tylą —
Kareivėlių jaunystėlė miega...
O kai pūgos lig žvaigždynų kyla,
Jų motulės atbrenda per sniegą
Ir pravirkdo nuogo beržo šaką,
Žalią pušį, žilasparnį vėją.
Ką motulės su žvaigždynais šneka,
Net dangaus sidabras neįspėja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-24 06:06:09
Nepaprastai gražios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-23 17:33:34
labai jautru ir tikra
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-01-23 17:32:54
Pritariu Godai - ir teigiu, kad Giedre viena iš poetiškiausių autorių.Nepraleidžiu neskaičiusi - yra iš ko pasisemti kūrybinių minčių. Ačiū
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-23 17:13:48
Giliai į sielą.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-23 16:08:28
Jautru ir šventa.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-01-23 16:02:51
Ir pravirkdo nuogo beržo šaką, / Žalią pušį, žilasparnį vėją, / Ką motulės su žvaigždynais šneka, / Net dangaus sidabras neįspėja...Tik širdis suvirpa šiuose poetiškuose vaizdiniuose...
Labai jautru ir elegiška.