Čia tyliau, oi daug tyliau už tylą —
Kareivėlių jaunystėlė miega...
O kai pūgos lig žvaigždynų kyla,
Jų motulės atbrenda per sniegą

Ir pravirkdo nuogo beržo šaką,
Žalią pušį, žilasparnį vėją.
Ką motulės su žvaigždynais šneka,
Net dangaus sidabras neįspėja...