Galima atimte visų žemį,
Veidus pakeist, sugriaut namus,
Àle niekas neatims gimtas kalbas, -
Ana su motinas pienu inaugus in mus.
Tik par gimtų žodį atlapojam sava dūšių.
Sublyksi kaip perlai tarmių saitai.
Nerasi gražesnia skumbėjimą nei mūsų.
Anas su gimimu ingaugįs tvirtai.
Dungaus švesulių erdve pilna,
E ryškiausiai nušviečia saulala.
Taip nėra pasauly brungiasnią daiktą,
Kaip senų letuvių tarmių skrynela
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2016-01-25 12:55:12
Kaip jau sakiau, trys pirmieje autariai gaus mana asmeninius prizus. Ir tamsta gausi mana prizų.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-23 17:45:26
...skaudi tema apie bragiausią daiktą... ypač mums benykstantiems...labai reikalinga ir labai gražiai apdainuota...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-23 17:36:42
ne visi emigrantai atsisako, turiu vaikus emigrantus, jie brangina savo kalbą...gražus tarmiškas kūrinėlis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-23 17:23:59
Emigrantai patys atsisako savo gimtosios kalbos,
o kol kas pasilikusiam jaunimui vienodai rodo kaip jiems teks kalbėti...