Galima atimte visų žemį,
Veidus pakeist, sugriaut namus,
Àle niekas neatims gimtas kalbas, -
Ana su motinas pienu inaugus in mus.

Tik par gimtų žodį atlapojam sava dūšių.
Sublyksi kaip perlai tarmių saitai.
Nerasi gražesnia skumbėjimą nei mūsų.
Anas su gimimu ingaugįs tvirtai.

Dungaus švesulių erdve pilna,
E ryškiausiai nušviečia saulala.
Taip nėra pasauly brungiasnią daiktą,
Kaip senų letuvių tarmių skrynela