Norėjau pasakyt kažką svarbaus,
Bet ar norės kas išklausyti?
Lekiu pirmyn gal nuo pasaulio šio klaikaus,
O gal stengiuos būti gera ir saulę pasivyti?
Pasimetu dažnai keistuose jausmuose,
Lyg jau turiu kažką – o tuščia sauja stoviu
Gal paprastoj maldoj, o gal net šauksmuose...
Paskui nuleidus galvą vis laukiu, laukiu droviai.
Norėjau išdėliot lape kažką brangaus,
Bet ar drąsos pakako net išsakyt troškimus?
Ateis diena, tikiu, juk niekas nenubaus,
Jog mano žodžiai padriki teliko – duoda, ima...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-20 23:09:45
Nerimo, vidinių abejonių tema žmogiška.
Jei rašymo tikslas tiesiog pasikalbėti, išsisakyti, tada ir įvyko. O jei rašytas kūrinys, jį reikėtų tobulinti.
Rimo nekomentuosiu, bet ir ritmas nelabai (populiariai kalbant, jaučiasi strigimai).
Kirčiai būtų tokie: sténgiuos, keistuosè, troškimùs.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-20 18:14:43
Jūs jau labai daug pasakėte. Išreiškėte savo nuoširdumą.
Na, o į klausimą ar norės kas išklausyti, tai labai sunku atsakyti, nes šiais laikais dauguma laiko save viską žinančiais, nors tas žinojimas ir abejotinas.