Norėjau pasakyt kažką svarbaus,
Bet ar norės kas išklausyti?
Lekiu pirmyn gal nuo pasaulio šio klaikaus,
O gal stengiuos būti gera ir saulę pasivyti?
 
Pasimetu dažnai keistuose jausmuose,
Lyg jau turiu kažką – o tuščia sauja stoviu
Gal paprastoj maldoj, o gal net šauksmuose...
Paskui nuleidus galvą vis laukiu, laukiu droviai.
 
Norėjau išdėliot lape kažką brangaus,
Bet ar drąsos pakako net išsakyt troškimus?
Ateis diena, tikiu, juk niekas nenubaus,
Jog mano žodžiai padriki teliko – duoda, ima...