Pasilik.
Jau seniai mūsų lietūs nulijo,
Žemė puošias šerkšnu
Ir toks mėlynas ryškiai dangus.
Neišeik.
Drieksis vėl juk voratinklių gijos,
Rasos kris ir aušrojantis rytas prabus.
Pasilik.
Tiek naktų ir dienų nušalnojo,
Kas, kad šiandien kiti mes, nei buvom — kiti.
Neišeik.
Aš tavęs šitiek metų ieškojau
Ir dėl nieko seniai mes abu nekalti.
Nežinau, kiek dar metų gyventi mums duota,
Būna dienos pilnatvės ir dienos kančių.
.............................................................
Pasilik, tiek žvaigždžių man nuskinti turėjai,
Tiek išdilti turėjo dar mūsų delčių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-19 20:48:10
Pritariu visiems komentarams.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-19 14:36:06
Pasilik. Neišeik.
Reikia drąsos tuos žodžius ištarti. Todėl ir eil. tikras, jaudinantis, gražus...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-19 11:28:04
Po tokių jaudinančių žodžių ir akmuo pasiliktų.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-01-18 21:26:56
Jautrus, išgyventas eilėraštis. Paskutinis dvieilis - nuostabus.
Vartotojas (-a): Kriauna
Sukurta: 2016-01-18 20:59:01
Suvirpino širdį, patiko..