Pasilik.
Jau seniai mūsų lietūs nulijo,
Žemė puošias šerkšnu
Ir toks mėlynas ryškiai dangus.
Neišeik.
Drieksis vėl juk voratinklių gijos,
Rasos kris ir aušrojantis rytas prabus.
Pasilik.
Tiek naktų ir dienų nušalnojo, 
Kas, kad šiandien kiti mes, nei buvom — kiti.
Neišeik.
Aš tavęs šitiek metų ieškojau
Ir dėl nieko seniai mes abu nekalti.
Nežinau, kiek dar metų gyventi mums duota, 
Būna dienos pilnatvės ir dienos kančių.
.............................................................
Pasilik, tiek žvaigždžių man nuskinti turėjai,
Tiek išdilti turėjo dar mūsų delčių...