Santrauka:
Čia italiku parašyti ne mano žodžiai, o žodžiai man... Supraskit kaip dialogą.
Nukrito žiedlapiai – balti laiškai,
Tik jų skaityti niekam nebereikia...
O tu su vėju vieniša blaškais
Lyg sutemų plaštakė, tartum snaigė,
Kuri sudegs arba ištirps šviesoj.
Ak, nesvarbu – vis tiek neilgas skrydis...
Nors regis, kad prarasiu tave tuoj,
Tačiau ir vėlei mūsų sodai žydi.
Ir vėl tas kvapas, ta pati spalva –
Sakyk, kodėl kartojasi iš naujo?
Myliu tave, bet juk esu laisva
Ir netelpa pasaulis tavo saujoj.
........................................................................
Nukrito žiedlapiai – balti laiškai,
Nostalgiški pavasariai praėjo...
Po mirksnį man gyvenimą rinkai,
O sau pasilikai tik vėją...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kriauna
Sukurta: 2016-01-18 20:53:47
Suvirpina sielą Jūsų eilės..
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-18 20:45:47
lengvai nuplasnojo gražūs , jautrūs žodžiai man širdin...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-18 18:32:55
neužtenka vien tik mirksnių... o gal tik iš jų ir susideda gyvenimas?
labai geros eilės.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-01-18 12:44:17
Neįtikino jos jausmai, kokia gi laisvė, jei visos jos negali skirti mylimajam, vieninteliam. Ar ji kartais nėra ne savo valioje, įtakojama ar kieno nors piktavališkai pavergta. O eilėraštis net labai žavus, vertas vien komplimentų.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-18 12:03:41
O sau pasilikai tik vėją...
....nuostabūs žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-18 10:03:21
Patys gražiausi jausmai sudėti prie Jūsų Mūzos kojų.
Vartotojas (-a): Pari
Sukurta: 2016-01-18 00:35:45
Labai jausminga, puikus kūrinys