Nukrito žiedlapiai – balti laiškai,
Tik jų skaityti niekam nebereikia...
O tu su vėju vieniša blaškais
Lyg sutemų plaštakė, tartum snaigė,
 
Kuri sudegs arba ištirps šviesoj.
Ak, nesvarbu – vis tiek neilgas skrydis...
Nors regis, kad prarasiu tave tuoj,
Tačiau ir vėlei mūsų sodai žydi.
 
Ir vėl tas kvapas, ta pati spalva –
Sakyk, kodėl kartojasi iš naujo?
Myliu tave, bet juk esu laisva
Ir netelpa pasaulis tavo saujoj.
........................................................................
 
Nukrito žiedlapiai – balti laiškai,
Nostalgiški pavasariai praėjo...
Po mirksnį man gyvenimą rinkai,
O sau pasilikai tik vėją...