Kokios trumpos dienos,
Kokios ramios naktys,
Kam, širdie, po rasą nerimo braidai?
Tau Kūrėjo leista
Spinduliuoti, degti,
Kad ištirptų žmogų kaustantys ledai.
Gera pasinerti
Ir pasiskandinti
Sielų giminystėj, šilumoj akių.
Šypseną sutikus,
Ja pasidalinti,
Gerumu turtėti — vis dar juo tikiu.
Nevalia pamiršti,
Kad esi ne vienas,
Mus visus sujungė ašara karšta.
Pilkapio smiltelė,
Pabalio puriena,
Dovanotos Laisvės grožis ir našta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2016-02-04 15:48:11
Skamba be užsikirtimų. Šviesios eilės, spinduliuoja gėrį.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-18 09:41:14
Paprastumas, išmintis ir prasmingumas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-18 08:43:34
Jautrus priminimas. Miela tokį skaityti. (kai nemosuojama vėliavėlėm ir lozungais).
Pilkapio smiltelė,
Pabalio puriena,
Dovanotos Laisvės grožis ir našta...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-18 00:31:35
Na, taip, iškilmingai, bet ne perlenkta.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-17 19:11:11
...tyrai skamba...gera skaityti tokį šviesų ir dainingą...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-17 19:11:08
ir iškilminga ir paprasta...puiku