Kokios trumpos dienos,
Kokios ramios naktys,
Kam, širdie, po rasą nerimo braidai?
Tau Kūrėjo leista
Spinduliuoti, degti,
Kad ištirptų žmogų kaustantys ledai.

Gera pasinerti
Ir pasiskandinti
Sielų giminystėj, šilumoj akių.
Šypseną sutikus,
Ja pasidalinti,
Gerumu turtėti — vis dar juo tikiu.

Nevalia pamiršti,
Kad esi ne vienas,
Mus visus sujungė ašara karšta.
Pilkapio smiltelė,
Pabalio puriena,
Dovanotos Laisvės grožis ir našta...