Parašom TAIKA ant sniego,
Ant vėjo, obels šakų,
Ant savo neuronų! Atlėgo –
Kiek daug galim mes...Šaukiu
Ir baltą balandį, ir sniegeną
TAIKA parašyt ant dangaus,
Su savo vilkais kai užmiegame,
Nėra sapnuose mums lygaus...
Parašom TAIKA ant duonos,
Kai kepame ją, ant ugnies,
Parašom, kai žydi aguonos
Ant žiedlapių jų, gal padės
Pasveikti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-18 08:31:20
Pritariu kaip lietus. Eiliniai žmonės(jeigu jie nėra degradavę) visi nori TIESOS ir TAIKOS. Tik, deja, valdantieji sluoksniai kitaip galvoja.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-18 00:52:18
Gaila, bet šiais laikais TAIKA, kaip ir TIESA yra kiek kitaip traktuojami. Ta prasme, kad ne mūsų suvokimui. Mes – atgyvenos.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-01-17 20:16:01
Parašom TAIKA ant duonos,
Stipriai paveikė ši eilutė.
Jei žmonėms rūpėtų santarvė, karų nebūtų...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-17 19:09:36
labai labai gražu
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-01-17 18:49:34
Tikėkimės... Gera skaityti, visi protingi žmonės jos trokšta.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-17 17:45:51
Žodį TAIKA visada miela skaityti ir girdėti, kaip ir žodį TIESA...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-01-17 15:54:52
Taip pilietiškai ir oriai suskambėjo žodis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-17 15:38:20
Kažin ar padės...juk serga patys didžiausieji...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-17 14:54:18
tie, kurie nerašo žodžio TAIKA, serga nepagydomai...
Eilės, tarsi šauksmas... Stipru.