Parašom TAIKA ant sniego,
Ant vėjo, obels šakų,
Ant savo neuronų! Atlėgo –
Kiek daug galim mes...Šaukiu

Ir baltą balandį, ir sniegeną
TAIKA parašyt ant dangaus,
Su savo vilkais kai užmiegame,
Nėra sapnuose mums lygaus...

Parašom TAIKA ant duonos,
Kai kepame ją, ant ugnies,
Parašom, kai žydi aguonos
Ant žiedlapių jų, gal padės

Pasveikti...