Nors laiką buvusį pešioja kuosos,
Bet virsta pilnatim delčia,
Kai žodžiai artina žingsnius tavuosius,
Nors vieškeliai – tik mano čia...
Bet kartais jie susikerta, kai tylą
Užpildo pauzės, sakiniai...
Prisimenam, koks nuosprendis nedyla,
Nors buvo priimtas seniai.
-------------------------------------------
Ką pasakoju tau, negirdi niekas.
Beje, ir tu to negirdi,
Kas po skambučio nutylėta lieka,
Bet ir po taško – taip arti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-01-17 19:31:45
Kaip visada — dainingai, jautriai, puikiai...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-01-17 11:52:26
Žaviuosi Jūsų eilėmis!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-01-17 10:04:49
Rekia tikėtis, kad kiekvienas dvasinę ekologiją pradeda nuo savęs... Žodžiai giliaprasmiai, brandūs...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-16 22:52:10
Jūsų kūriniuose visada yra moralas. Netušti jie...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-16 20:42:11
Geras eilėraštis ir po taško dar yra kaikas giliau.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-16 20:20:11
labai gražu, jausminga, tyra...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-16 19:36:26
...gražiai poetiškai išsakyti jausmai...tikra ir žavu...